varvinti

varvinti
var̃vinti (-yti K, Drsk), -ina, -ino K caus. varvėti: 1. R, MŽ, D.Pošk, N, K, M, L, Š, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ Ar čia var̃vinami lašai į akis? Kv. Piltinai pilk, o ne var̃vink Slnt. Nevar̃vyk riebalų žemėn, ba žemė nepariebs Rod. Kiaulės kraują varvina ant duonos ir duoda nuo dieglio Sln. | Var̃vina lašą [degtinės] brigadininkui, ką darys Jd. | prk.: Varvinkit rasą, dangūs iš aukštybės! A.Baran. Už storų langų uždangalų vis dar tebegrūmė griaustinis ir tebevarvino savo vandenį debesys Pt. 2. Ana var̃vino kraujį iš nosies J. Eglė (medis) smalą var̃vina Srj. O ten, ant smėlio kalnelio, pušys varvina sakus M.Katil. Varvino prakaito lašus nuo kaktos rš. Varvindamys prakaitą šoko stačiai į eketę S.Dauk. Kasryt kraują atlekia var̃vyt (imti analizėms) Onš. | Šaukė rūstybės Dievo krau[ja]s be reikalo varvinamas M.Valanč. | refl. tr. K. 3. tr. daryti, sunkti: Petrėnas darė ne tik alų, bet paslapčiom var̃vino ir degtinę Jnš. 4. tr. prk. taupyti: Kapeikelė [už darbadienius] buvo ui, teip var̃vysi, pakol suvarvysi End. Žmogus … pinigus varvina velniui skolai TDrVI168(Prng). 5. NdŽ žr. varvėti 4. 6. tr. leisti sušlapti, šlapinti: Kam tą švarkiuką var̃vini?! Krš.
◊ ãšaras var̃vinti
1. verkti: Ašaras varvino varvino, kol jų pritrūko Vaižg. Martynienė ašaras kaip pupas varvina Žem. Ar varvini ašaras už nedorybes tavo? M.Valanč.
2. skųstis, dejuoti: Ai, nėkas dar badu nedvesa, tik ãšaras var̃vina Krš.
nósį var̃vinti Ds, Rm, Jnš, Vkš smaksoti, žiopsoti: Ko jūs čia dabar nósis var̃vinat? Lkš.
prãkaitą var̃vinti sunkiai, daug dirbti: Prãkaito nevar̃vinsi – nėko neturėsi Krš.
séilę var̃vinti
1. labai norėti ko, tykoti, smaksoti: Nevar̃vink séilės, – pyrago vis tiek negausi Slnt. Ko aš var̃vinsu séilę, – pati išsikepsu Rdn. Abu séilę var̃vina an butelius žiūrėdami – gal nebeturia pinigų Slm.
2. žavėtis: Gražus, visos mergos séilę var̃vina Krš. Var̃vink nevar̃vinęs séilę, merga ne tavo Zr.
3. pavydėti: Kai apsirišiu [skarele], tai séiles var̃vysta Slm.
snárglį (smùrgą Pj, Šll, smùrglį Brs, snùrglą) var̃vinti Šk žiopsoti: Anas kelias valandas in ežero snar̃glį var̃vino Slk. Ko čia var̃vinat snárglius – marš į kamarą! Sk. Ko var̃vini snárglį, lyg būtum nematęs?! Vdk. Ko čia smùrglį var̃vini?! KlvrŽ. Svetys valgo, o juns var̃vinat snùrglą DūnŽ. Ko ten vis var̃vini smùrgą į tą daržą? Kv.
\ varvinti; antvarvinti; apvarvinti; įvarvinti; išvarvinti; nuvarvinti; pavarvinti; pravarvinti; privarvinti; suvarvinti; užvarvinti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужна курсовая?

Look at other dictionaries:

  • varvinti — var̃vinti vksm. Ir mẽs jaũ pradėjome sùlą iš beržų̃, klevų̃ var̃vinti …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • pravarvinti — pravar̃vinti tr. 1. pradėti leisti, varvinti, praleisti: Ateik, pravar̃vinsim bačkelę Ps. 2. varvinant pasidaryti: Ar jau turi pravarvinęs kokį kaušelį? M.Katil. | refl. tr.: Prasivar̃vina i numinės – sruoba visi Krš. Iš kur tiek litrų… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • antvarvinti — antvar̃vinti (ž.) Skd žr. užvarvinti: I begavo bulvę vieną, o an tos bulvės antvar̃vino tokio pysalo Ms. Antvar̃vinu kamparo lašą – i praeĩta gelti žandas End. varvinti; antvarvinti; apvarvinti; įvarvinti; išvarvinti; nuvarvinti; pavarvinti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apvarvinti — apvar̃vinti tr. KI228, K, Š, Rtr, KŽ; Sut 1. caus. apvarvėti: Su kraujais apvar̃vinau drabužius J. | refl. Sut, K, Š: Apsvar̃vino [v]andeniu nešdamas iš balos šieną Dglš. 2. varvinant aplieti (viršų): Babkas liūb keps, viršų apvar̃vins Žd. 3.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išvarvinti — išvar̃vinti tr. 1. R49, MŽ65, Sut, N, KI162, K, Š, Rtr, NdŽ, KŽ, DŽ1 caus. išvarvėti 1: Alų iš izbono, iš indo, iš stiklinės išvar̃vink čyst, kad nebliktum J. Išvar̃vina kelius lašus medaus, o mes laižom Skdt. [Medaus] nesukdavo, teip… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • lašinti — lãšinti, ina, ino tr. K; R lašais varvinti: Kam lãšini taukus ant žemės, t. y. lašais pili J. Dangus iš vakarų nušvito, medžiai dar lašino vandenį Žem. Kraujus telašin ant altoriaus aplinkui BB3Moz1,11. ◊ ãšaras lãšinti Ls verkti. kraũją… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • myžinti — mỹžinti, ina, ino, myžinti, mìžinti, myžìnti, ìna, ìno Kp vlg. caus. myžti. 1. sudaryti sąlygas, padėti šlapintis: Ans kelis kartus arklius mỹžino, kol nuvažiavo tą dešimtį mylių Kv. Nuo išgąsčio mỹžink vaiką J. 2. lašinti, varvinti:… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nuvarvinti — nuvar̃vinti caus. nuvarvėti: 1. R11, MŽ15, N, K, Š, KŽ, DŽ1 Nu stogų nuvar̃vinti (nutirpdyti sniegą) galia greit, ale an žemės sluoksnio neįšildo Krš. 2. Giją, drabužį nuvar̃vinau pakabinus J. Šlapią indą nuvar̃vink ir nušluostyk! NdŽ.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • paipa — ×paipa (vok. Pfeife) sf. (1) Mžš vamzdis: Trobo[je] išvadžiojo paipas vandeniuo i šildymuo Kv. Padarė naują paipikę samagonuo varvinti Kv. Kap ėmė leist iš tokios paipos vandenį, tai kap regi užgesino pažarą Mrk …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pavarvinti — pavar̃vinti NdŽ; Ser caus. pavarvėti 1: Pavar̃vino lašus į akis tris dienas – ir akys daba sveikos Vkš. ◊ ãšaras pavar̃vinti paverkti, paverkšlenti: Úaras pavar̃vina – gauna iš tėvo rublį kokį Krš. nosį (seilę) pavar̃vinti NdŽ paspoksoti,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”